1. Ar pasirinktas namas tinka mano sklypui?

Įsigyjant kartotinį projektą reikia įvertinti ar namas tilps ir tiks Jūsų sklypui.

Pagrindinis kriterijus yra tikimas pasaulio krypčių atžvilgiu. Nuo to priklauso patalpose bus tinkamas saulės apšvietimas (insoliacija), koks bus mikro-klimatas ir šildymo ekonomiškumas.

1. Šiaurės kryptis. Šiaurės kryptimi dėliojamos patalpos kurioms dažniausiai nereikia natūralaus apšvietimo ar šilumos. Tokios patalpos dažniausiai būna garažai, sandėliukai, katilinės. Taip pat, jei šiaurinėje pusėje yra įvažiavimas į sklypą, įėjimas ir tambūras projektuojami šioje pusėje.

2. Rytų kryptis. Rytuose dažniausiai projektuojami miegamieji, virtuvės ir valgomojo patalpos. Ideali kryptis mėgstantiems anksti keltis ir pusryčiauti stebint saulėtekį.

3. Pietų kryptis. Kalbant apie šilumos kaupimą ir saugojimą, yra pati svarbiausia Lietuvos klimato zonoje. Tinkama kryptis gyvenamosioms patalpoms – svetainei, miegamiesiems, virtuvei-valgomajam; taip pat lauko terasai.

4. Vakarų kryptis. Vakaruose projektuojami miegamieji, darbo kambariai; tai yra idealus variantas svetainei ir lauko terasai – kadangi vakarų saulė leis mėgautis ilgais ir šviesiais vakarais po darbo.

Kitos patalpos. Vonios kambarių, san. mazgų, drabužinių, skalbyklų, holų ir kitų negyvenamų patalpų išsidėstymas dažniausiai priklauso nuo pagrindinių patalpų išsidėstymo ir bendrų užsakovo poreikių.

Langai. Tokioje klimato juostoje, kur yra Lietuva, svarbiausia kryptis yra pietūs. Todėl langai ir vitrinos turėtų būti nukreipti į šią pusę, kadangi taip gaunama daugiausia šilumos iš aplinkos. Kiek mažiau langų turėtų būti vakaruose ir rytuose, kadangi šviesa iš ten ne tokia intensyvi. Šiaurinėje dalyje langų riekėtų vengti, kadangi pro juos šilumos praktiškai negaunama, tik prarandama. Reikia turėti galvoje, kad langai šiaurinėje dalyje absoliučiai didžiąją laiko dalį bus šešėlyje.

2. Ar pasirinktas namas  tilps mano sklype?

Projektuojamas namas sklype turi tilpti taip, kad nebūtų pažeisti statybos reglamentai ir trečiųjų šalių interesai – t.y. kaimynų interesai.

Jei teritorijai, kurioje randasi Jūsų sklypas, buvo paruoštas Detalusis planas, reikia vadovautis juo. Ar Detalusis planas buvo ruoštas, galima sužinoti vietinėje savivaldos institucijoje (miesto, rajono savivaldybė).  Detalusis planas yra teritorijos planas, kuriame detaliai sužymėti pagrindiniai leistini sklypų rodikliai (leistinas pastatų aukštingumas, užstatymo tankumas, intensyvumas), užstatymo ribos, esami ir planuojami inžineriniai tinklai.

Jei Detaliojo plano nėra, reikia įvertinti sklypo teritorijoje ir aplink sklypą esančius apribojimus. Tai gali būti apsaugos zonos (inžinerinių tinklų, saugomų teritorijų, gamtinių elementų ar sanitarinės), servitutai (žemės plotai numatyti susisiekimui, inžinerinių tinklų aptarnavimui, tiesimui). Statyba šiose zonose gali būti ribojama ar turėti kitokių reikalavimų.

Apskritai namas sklype turi neprieštarauti teritorijos planavimo dokumentams: detaliesiems planams, specialiesiems architektūriniams reikalavimams ir turi nepažeisti gatvės raudonųjų linijų.

Bendros pastabos gyvenamajam namui, iki 8.5 metrų aukščio:

a) Pastato minimalūs atstumai skaičiuojami nuo labiausiai išsikišusios namo konstrukcijos, t.y. nuo karnizo, pastogės, piliastro, ar kitų dalių.

b) Jei pastato leistinas aukštis didinamas 1 metru, atsitraukimas nuo sklypo ribos turi būti didinamas 0.5 metro. Pvz. namo aukštis 9.5 metro, tuomet atsitraukimas nuo sklypo ribos privalomas – 3 m + 0.5 m

c) Taip pat atstumas nuo sklypo ribos gali būti mažinamas, jei gaunamas raštiškas gretimo sklypo savininko sutikimas. Tai galioja ir inžinerinių statinių apsaugos zonoms. Nepaisant to turi būti užtikrinti leistini sanitariniai ir gaisriniai atstumai.

d) Verta paminėti, kad, jei yra galimybė, rekomenduotina namą atitraukti nuo gatvės 6-7 metrus, tam, kad patogiai tilptų automobilis ir atsidarytų vartai.

3. Kokie dokumentai reikalingi norint pradėti projektavimo darbus?

Norint efektyviai pradėti projektavimo darbus reikia turėti šiuos, pagrindinius dokumentus:

  1. Žemės sklypo nuosavybės dokumentai. Dažniausiai tai būna išrašas iš Nekilnojamojo turto registrų centro. Jame būna nurodyti tokie svarbūs dalykai kaip sklypo savininkai ir bendrasavininkai, sklypo panaudojimo paskirtis, tikslus adresas ir kt.
  2. Sklypo planas su koordinatėmis. Dažniausiai tai 2 lapai: viename sklypo planas, kitame – sklypo kampų koordinatės.
  3. Topografinė nuotrauka. Tai yra sklypo planas su inžineriniais tinklais, reljefo altitudėmis ir kita detalia informacija apie sklypą.
  4. Prisijungimo sąlygos prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų. Jas išduoda savivaldybės ir tinklų savininkai. Dažniausiai šiuos dokumentus užsako architektas su kliento įgaliojimu.
  5. Specialieji architektūriniai reikalavimai. Tai nėra privalomas dokumentas, bet rekomenduotinas. Jame aprašomos visos sąlygos, koks gali būti sklypo užstatymo tankumas, intensyvumas; kokios užstatymo ribos, aukštingumas ir kiti reglamentai, kuriais reikia vadovautis projektuojant statinį. Nebūtinas, jei buvo ruoštas teritorijos detalusis planas.
  6. Grunto geologiniai tyrimai. Jie reikalingi atliekant vėlesnę Techninio projekto dalį – konstrukcijas.

4. Kokia yra projektavimo ir derinimo eiga?

1. Suformuojama projektavimo užduotis pagal užsakovo pageidavimus.

2. Ruošiami ir su užsakovu derinami priešprojektiniai pasiūlymai.

  • eskiziniai plano ir fasadų variantai
  • eskiziniai sklypo sutvarkymo planai
  • pagal pageidavimą paruošiama pastato vizualizacija

3. Suderinus projektinius pasiūlymus, ruošiamas Techninis projektas. Jei reikalingi, gaunami sutikimai ir pritarimai iš kaimynų, Nacionalinės Žemės tarnybos ir kitų institucijų.

  • architektūrinė projekto dalis – pastato architektūra, t.y. planai, fasadai, pjūviai, kiti brėžiniai ir tekstinė dalis
  • sklypo sutvarkymo dalis – pastato sklypo sutvarkymo planai ir tekstinė dalis
  • konstruktyvo dalis – statinio pamatai, laikančios konstrukcijos, mazgai, tekstinė dalis ir kitos techninės detalės
  • vendentiekio ir nuotekų dalis – vandentiekio ir buitinių nuotekų išilginiai profiliai, jei reikia, gręžinio projektas ir tekstinė dalis
  • kitos dalys pagal pageidavimą – gali būti ventiliacijos, elektros arba kitos dalys, priklauso nuo statinio specifikos
  • bendroji dalis – visi iki derinimo gauti sutikimai, suderinimai, dokumentacija ir bendroji aprašomoji dalis.

4. Paruošus techninį projektą, jis keliamas į elektroninę Infostatybos sistemą ir pradedamas derinti.

  • pirmiausiai tikrinama projekto dokumentacija
  • jei dokumentacija tvarkinga, tikrinamas projekto turinys, t.y. projekto sprendiniai ir brėžiniai
  • gavus pastabas, projektas koreguojamas ir keliamas į Infostatybą pakartotinai

5. Gaunamas statybą leidžiantis dokumentas